augti

áugti, -a, -o intr. 1. dėl gyvybinių procesų poveikio iš mažesnio darytis didesniam: Po lytui žolė sprindžiais áuga Gs. Tu, vyšnele, áuk áuk, obelėle, dar palauk Plv. Veršiukas smarkiai áuga Gs. Jums nelemta, sūnai, augt berneliais dailiais S.Nėr. Áuga vaikai kaip girioj medžiai B. Tavo sūnus jau baigia vyru áugti J.Jabl. Mergaitė da nesirgo, kaip auga (nuo gimimo) Ėr. Ką tik buvau beáuganti kaip darže rūtelė JV548. O jei negausiu tos norimosios, palauksiu augančiosios LB35. Augąs vaikas greit išalksta Skdv. Kaip tik augęs, taip ir išdykęs Krž. Man áugančiai (kai augau) medklumpių nebuvo Als. Dvi buvo mergiotės áugamos (augančios) Vb. Ne áugamas (augantis) miškas, bet bala Rk. Čia augamà žemė (viskas gerai auga) Rm. Kad gruodis tamsus, tai birželis bus áugamas mėnuo Prng. Ta mano barzda áuga kaip pašiūrusi Grg. Ne į aukštį, tik į storį áuga Gs. Nuo tų knygų skaitymo net į kuprą ėmė áugt Gs. Daba kiaulė ims áugt į lašinius, o jis pjaut noria Jrb. Auga į protą, ne iš proto Šts. | prk.: Kai pasakė, kad gražus anas ir geras, tai berniukas tik auga Ml. ^ Bloga sėkla ir nesėta auga, gera ir pasėta nedera Sim. Aũgs kaip iš pieno OG375. Auga šunelis – auga šuneliui danteliai KrvP. Dieve duok mažu gimti, didžiu augti B. Ir augi, ir nebręsti B. Augąs beauga, senstąs besensta J. ║ nokti, bręsti: Jau laukai baigia áugti Lkm. 2. darytis apaugusiam kuo nors: Skynimas baigia mišku áugti J.Jabl. 3. egzistuoti, daugintis (kalbant apie augalus, jų paplitimą vietos atžvilgiu): Vairenis dažniausiai auga neturtinguose kalkėmis (= mažai kalkių turinčiuose) dirvožemiuose P.Snar. Baravykų áuga daugiau pri ąžuolynų, eglynų Mžk. ║ rastis kurioje nors vietoje (kalbant apie gyvą augalą): Pri trobos galo didelis klevinis áuga Grg. Čia tik balti alksniai áuga J. Visus medžius, áugusius ant kelių, papjaustė S.Dauk. 4. praleisti kame nors, kaip nors savo vaikystę: Čia gimęs, čia áugęs B. Kur áugai, ar miške? Jsv. Ar nežinojai, mano bernyti, katram kieme áugau? J.Jabl. Jos áugusios krūvo[je] yr iš mažų dienų Vlkš. Varge áugęs, nieko gero nematęs Rm. ^ Po kelmu áugęs (neišauklėtas) B. Girioj augęs, grybo kotą žindęs PPr340. Kiba tu bačkoj áugęs, per skylę penėtas? Skdt. 5. didėti kieno skaičiui, apimčiai: Svietas áuga (dauginasi), o žemė neauga Pls. Skola vis áuga, kada ją reiks išmokėt? Rm. Jam iš procentų áuga pinigai Gs. Dėlto greit áuga namas (greitai statomas) Srv. Eina vežimas už vežimo, ir stirta augtè áuga Grž. | Dykas būna, gerai valgo – neaũgs jam lašiniai! Gs. Auga ir stiprėja taikos, demokratijos ir socializmo jėgos (sov.) sp. Iš gero gyvenimo tai ir pilvas áuga Gs. Kad gerai valgai, tai ir svoris áuga Gs. ║ stiprėti: Kryžeiviai vienok kasdieną augo į galią S.Dauk. Audros debesiu jos kerštas auga S.Nėr. Bėda áuga K. | prk.: Petronėlės net augo širdis; mąstė – tat vis dėl manęs daro Žem. ║ rūgstant pūstis: Nedėk tiek mielių – labai aũgs Lš. ║ į pilnatį eiti (apie mėnulį): Mėnuo jaunas augąs SD120. ║ kilti, rastis (apie debesį): Debesiai áuga, kelias aukštyn, gal lietus bus Gdr. Auga debesėlis, gal lis Km. 6. prk. plėtotis, tobulėti: Auga žmonės, auga respublika J.Avyž. Kaip gimė ir augo lietuviška knyga prš. Serbų draugystės augtinai augo A1885,198. Teisė auga tautos masėje rš. Kadrai auga (sov.) rš. | Augo laisvė tik krauju palieta S.Nėr. 7. kilti, tinti (apie skaudulį): Įsivarei rakštį, tai ir pradėjo pirštas áugti Vdk. Ant kojos man skaudulys auga Grg. Negaliu eit, man koja áuga Trg. Augo vandenys viduj, ir mirė Šts.

◊ burnojè (koserėjè, atgaliõs) áugti darytis bloga, pikta, versti vemti: Negaliu valgyt, burnõj áuga Ig. Nuo negražių kalbų net koserė̃j áuga Rod. Paukštienos valgyt negaliu: áuga ir áuga atgaliõs Km.

ragaĩ áuga darosi užsispyręs: Tai mergiščiai baisūs ragaĩ áuga, reikės aplaužyt Gs.

\ augti; antaugti; apaugti; ataugti; įaugti; išaugti; nuaugti; paaugti; paraugti; peraugti; praaugti; priaugti; suaugti; užaugti